2024-04-19
Menu
Troškūnų mokykla – seniausia mokykla ne tik Anykščių rajone, bet ir Utenos apskrityje. Žinia, seniausios mokyklos buvo kuriamos prie katedrų ar vienuolynų. Troškūnų miesteliui pradžią davė 1696 m. pakviesti vienuoliai bernardinai. Vienuoliai nuo pirmųjų įsikūrimo Troškūnuose metų įsteigė parapinę pradinę mokyklą (Bostono ,,Lietuvių enciklopedija“, ,,Mūsų Lietuva“).
Kalbant apie Troškūnų mokyklą, dažniausiai minimi 1773 metai. Tai metai, kai Abiejų Tautų Respublikos švietimo sistemai pertvarkyti seimas įkūrė Edukacinę komisiją – pirmąją švietimo ministeriją Europoje. Ši įstaiga perėmė savo priežiūron visas Respublikos mokyklas, tame tarpe ir Troškūnų mokyklą. Profesorė M. Lukšienė irgi mini 1773 metus, bet priduria, kad mokykla ,,bus buvusi ir anksčiau prie tenykščio bernardinų vienuolyno“ (Lukšienė M. Kada įsikūrė Troškūnuose mokykla . Mokslas ir gyvenimas.1967 Nr.3. p.35).
Vienuolyno ir apylinkės dvarininkijos iniciatyva Troškūnai kurį laiką buvo Rytų Aukštaitijos centru. Mokėsi čia daugiausia smulkiųjų bajorų vaikai, nors pakliūdavo ir miestelėnų bei valstiečių vaikų. Vilkmergės apskrityje, kuriai priklausė Troškūnų miestelis, veikiančioje viešojoje mokykloje, įsteigtoje prie bernardinų vienuolyno, buvo mokoma religijos, aritmetikos, geografijos, moralės, kaligrafijos, lenkų ir lotynų kalbų gramatikos, lenkų ir lotynų kalbų literatūros, iškalbos, poezijos, gamtos mokslų, fizikos, chemijos, geometrijos, algebros, logikos, istorijos, teisės, rusų, prancūzų ir vokiečių kalbų. Dirbo 7 mokytojai, kurie mokė 417 mokinių.
Po 1795 m. įvykusio III Abiejų Tautų Respublikos padalinimo, Lietuva tapo užgrobta Rusijos imperijos. Bet, kaip žinia, švietimo sistema kurį laiką toliau funkcionavo kaip buvusi. Nuo 1797 m. rugpjūčio Troškūnuose bernardinai atidarė jau 5 klasių apskrities vidurinę mokyklą, jai vadovavo prefektas vienuolis bernardinas Oreliušas Vaičechovskis, dėstęs fiziką. 1798–1801 m. šioje mokykloje vokiečių kalbos mokė vienuolis kalbininkas, pirmosios žemaičių kalbos gramatikos autorius Simonas Grosas, taip pat dirbo matematikos ir prancūzų kalbos mokytojas Juozapas Januševičius, dailės ir retorikos mokytojas Bonaventūra Stankevičius, mokytojai Banavertas Lukaševičius ir Leonas Tumavičius. Vėliau mokyklos prefektu apie 1800–1807 m. buvo Feliksas Savickis.
Troškūnų mokykla 1829 m. vasario 5 d. gavo gimnazijos teises. Mokykla turėjo geras patalpas, nes dar 1796 m. šalia banyčios vienuoliai buvo pastatę dviejų aukštų mūrinę mokyklą. Čia buvo ne tik erdvios klasės, bet ir biblioteka, kurioje buvo apie 300 knygų. Buvo fizikos kabinetas, kuriame buvo dvi elektros ir galvaninė mašinos, mikroskopas ir termometras, Dangaus ir Žemės gaubliai. Matematikos kabinete buvo matavimo instrumentai. Prie mokyklos buvo įkurtas botanikos sodas. ,,Bernardinų išlaikoma mokykla buvo pavaldi Vilniaus universitetui, turėjo laikytis visoms vienodo mokymo plano. Ligi 1835 m. mokė joje vienuoliai“(prof. M.Lukšienė).
Senasis mokyklos pastatas, kuriame veikia multifunkcinis centras
Tačiau po 1831 m sukilimo neilgai teko egzistuoti garsiajai Troškūnų gimnazijai. 1835 m. mokyklą iš vienuolių perėmė rusiška carinė administracija, pažemindama statusą – paversdama 5 klasių bajorų apskrities mokykla. Galiausiai 1840 m. mokykla perkelta į Panevėžį (dabar Panevėžio J. Balčikonio gimnazija), o Troškūnuose uždaryta. Vienuolynas caro valdžios buvo uždarytas tik po 1863 m. sukilimo.
Kurį laiką Troškūnuose mokyklos nebuvo ir tik po kelerių metų atsidarė parapinė pradžios mokykla. 1865 m. – berniukų, o 1867 m. – ir mergaičių rusiška pradinė mokykla. Tai buvo visai kito lygio, valdiška, tik pradinį išsilavinimą suteikianti mokykla. Kaip ir visoje Lietuvoje po 1863 m. sukilimo, čia viskas buvo dėstoma rusų kalba. XX a. pradžioje Troškūnų mokykloje mokėsi vėliau žymiais tapę Mykolas Karka ir Kazys Inčiūra.
Spaudos draudimo laikotarpiu, po 1864 m., daug kas nenorėjo leisti vaikų į rusišką mokyklą. Kūrėsi slaptos lietuviškos daraktorių mokyklos. Daraktoriumi buvo garsus knygnešys Matas Imbrasas, pravarde Vienakojis. Mokykla buvo jo namuose (dabartinėje Dariaus ir Girėno gatvėje) ant duonkepės krosnies. Daraktaravo Troškūnų apylinkėse grįžęs iš tremties už lietuviškos spaudos platinimą knygnešys Vincas Kazanauskas, garsios Garšvių knygnešių draugijos narys. Mokė vaikus ir būsimo garsaus chorvedžio, kultūros veikėjo Mykolo Karkos motina – Kotryna Ališauskaitė- Karkienė.
Carinei valdžiai 1904 m. gegužės 7 d. atšaukus lietuviškos spaudos draudimą, apie 1906 m. dvarininkas Stanislovas Montvila Troškūnų dvare įkūrė lietuvišką-lenkišką mokyklą. Ją lankė neturtingiausių žmonių – dvaro darbininkų, samdinių vaikai. Buvo trys skyriai, mokėsi apie 200 vaikų.
Troškūnų dvaras
Priartėjus Pirmojo pasaulinio karo frontui 1915 m. ir rusų valdžiai iš Lietuvos pasitraukiant, valdiškos rusiškos mokyklos buvo uždarytos.
Po 1918 vasario 16-osios atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, susirūpinta lietuviška kultūra, lietuviškos visuotinės švietimo sistemos formavimu. Nuo 1919 m. pradėtos kurti keturių klasių pradinės mokyklos, o 1922 m. buvo įvestas privalomas pradinis mokymas. Troškūnuose veikė keturių klasių pradinė mokykla. Ji buvo tame pačiame, dar vienuolių bernardinų laikais pastatytame, dviaukščiame pastate. Miestelyje veikė ir žydų pradinė mokykla ( Basanavičiaus g. 9). Ji gyvavo kaip lietuviškosios mokyklos dalis (mokslo metų žurnalo užrašas ,,Troškūnų pradžios mokyklos žydų komplekso dienynas“). Beje, tarpukario Troškūnų mokykloje mokėsi ir garsus Aukštaitijos Algimanto partizanų apygardos vadas Antanas Slučka-Šarūnas.
Gražų ir visuomeniškai aktyvų Pirmosios Lietuvos respublikos laikotarpį skaudžiai nutraukė sovietinė okupacija 1940 birželio 15 d. troškūniečius pasiekė žinios apie Lietuvoje prasidėjusius areštus. Miestelį sukrėtė 1941 m. birželio 14-os pirmoji deportacija: suimta ir išvežta mokytojo, buvusio šaulių būrio miestelyje vado, A. Bieliausko šeima. Pirmosios sovietinės okupacijos metais Troškūnuose ir toliau veikė šešių klasių pradinė mokykla.
Pokariu, nuo 1944 m. rugsėjo, Troškūnuose veikė jau septynmetė mokykla – progimnazija. Sąlygos pokario mokykloje buvo sunkios: trūko vadovėlių, patyrusių mokytojų, kuro. Mokiniai nebetilpo senoje dviaukštėje mokykloje, kai kurios klasės buvo išblaškytos po įvairias patalpas miestelyje.
Nuo 1949 m. rudens mokyklai buvo suteiktas vidurinės mokyklos statusas, galiojantis iki šiol. 1957–1961 m. Troškūnų miestelio pakraštyje, Žiedonių kaimo teritorijoje, buvo pastatytas naujas trijų aukštų mokyklos pastatas, kuriame iki šiol įsikūrusi Troškūnų vidurinė mokykla. Mokyklos direktoriais dirbo: iki 1949 m. – M. Šipelytė, 1949–1951 m. – Klemensas Dvelis, 1951 m. – Česlovas Vaišvila, 1951–1953 m. – Vytautas Vyšniauskas, 1953–1959 m. – Liuda Bernadišienė, 1959–1960 m. – Ona Navickaitė-Strumskienė. Ilgiausiai, 1960–1990 m., jos direktoriumi dirbo pedagogas ir publicistas Jaroslavas Markuckas.1990–1997m. – Mindaugas Puodžiukas. 1997–2002 m. mokyklai vadovavo Vlada Dovydėnienė, o 2002–2021 m. mokyklos direktore dirbo Aušra Sapkauskienė.
1998 m. Troškūnų vidurinei mokyklai suteiktas rašytojo Kazio Inčiūros vardas. Daugelį metų ryšius su poetu puoselėjo ir prie jo kūrybinio palikimo saugojimo ir populiarinimo prisidėjo lietuvių kalbos mokytoja Ona Bartulytė. Vėliau mokytoja lituanistė Birutė Čielienė mobilizavo mokyklos bendruomenę siekti, kad mokyklai būtų sutektas poeto vardas.
Nuo 2014 m. vidurinė mokykla pertvarkyta į Anykščių r. Troškūnų Kazio Inčiūros gimnaziją.
Troškūnų Kazio Inčiūros gimnazija
2021 m. rugsėjo 1 duomenimis gimnazijojoje mokosi 187 mokiniai, dirba 24 mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai, direktorė – Janina Palikevičienė. Gimnazija turi tris skyrius: Raguvėlės ikimokyklinio ugdymo skyrių, Viešintų daugiafunkcį centrą ir Troškūnų ikimokyklinio ugdymo skyrių.
